Mike’as Sternas yra vienas žymiausių džiazo gitaristų pasaulyje. Jis net 6 kartus nominuotas „Grammy“, o taip pat turi aibę kitų prestižinių apdovanojimų, tarp jų – ir gyvos legendos prizą.

Visą dėmesį į džiazą jis sutelkė studijuodamas pasaulio muzikos žvaigždžių kalvėje – Berklio koledže Bostone. 1976-aisiais Mike‘as tapo grupės „Blood, Sweat & Tears“ nariu ir su jais įrašė du albumus: „More Than Ever“ ir „Brand New Day“. Po kelių metų jis ėmė groti su Billy’iu Cobhamu, o vėliau – su Miles Davis bei Jaco Pastoriusu. Tai buvo beprotiškas laikas, kai muzikantai svaiginosi visomis priemonėmis. Ir Mike‘as buvo vienas tokių. Jo biografijoje ir daugiau neįtikėtinų, filmus primenančių faktų, pavyzdžiui – mylimos gitaros „Fender Telecaster“ (1950-1960 hibrido) vagystė, įvykdyta Bostone ginkluoto apiplėšimo metu. Šiandien M. Stern’o dienos – kur kas ramesnės, jei neskaičiuosime jo su žmona, taip pat gitariste Lenny Stern, nuolat lankomų protesto mitingų prieš JAV prezidentą Donaldą Trumpą.

Dave’as būgnų lazdeles į rankas pirmą kartą paėmė 8-erių, 16-os jau dirbo profesionaliai, o 19-os persikėlęs į Rytų pakrantę, pelnė visuotinį pripažinimą ir pajuto šlovės skonį. Šiandien D. Weckle‘as daugeliui – ne tik neprilygstamas, velniškai dinamiškas muzikantas, bet ir gerbiamas mokytojas. Jo vaizdo kamera įamžintos pamokos itin populiarios internete.

Šių legendų koncertas Vilniuje džiazo mėgėjams turėtų būti ypač svarbus ir dėl to, kad kartu su jais pasirodys saksofono korifėjus Bobas Malachas, grojęs su galybe pasaulinio garso pop, roko ir soul muzikantų, tokių kaip Stanley‘us Clarke‘as, Robbenas Fordas ar Stevie Wonderis.

Savo patirtimi ir statusu jam nenusileidžia kitas grupės narys – boso virtuozas Tomas Kennedy. Gimęs profesionalaus trimitininko šeimoje nuo 9-erių jis grojo brolio – džiazo pianisto Ray’jaus atsitempta boso gitara. Vos sulaukęs pilnametystės, Tomas jau grojo su Dizzy‘iu Gillespie’u, Stanu Kentonu, Eddie Harrisu, George‘u Russellu, Natu Adderley’umi ir dešimtimis kitų žvaigždžių.

Prieš du dešimtmečius persikėlęs į Niujorką T. Kennedy pasinėrė į progresyvų džiazą ir koncertavo su Steve‘u Khanu, Bucky‘iu Pizzarelliu, Billiu Connorsu, Al Di Meola ir tuo pačiu Mike‘u Sternu.